Tulpių Lapai
Žinomi 5 tulpių lapų tipai: 1) sėklaskiltė, 2) pamakštinis lapas, 3) žali generatyvinio ūglio lapai, 4) pakitęs lapas svogūno dengiamasis lukštas ir 5) pakitęs lapas — svogūno maitinamasis lukštas. Iš mažų svogūng išauga pamakštinis lapas (kuo svogūnas mažesnis, tuo šis lapas siauresnis). Ant žydinčių tulpių stiebų ties bambliais išauga 3-5 (kartais 1-12) juos gaubiantys lapai be lapkočių. Apatiniai lapai patys didžiausi, aukščiau esant labiau siaurėja negu trumpėja. Ties viršutiniu bambliu lapas būna trumpokas ir siauras, dažnai įskelta viršūne. Tulpių lapai būna pliki ir apaugę trumpais plaukeliais, lygūs arba banguoti, įvairių atspalvių žalios spalvos. Daugumos Kaufmano ir Greigo bei kai kurių Fosterio grupės veislių lapai dėl susidariusių antocianų iki žydėjimo pabaigos būna violetiškai dryžuoti arba dėmėti, vėliau dėmės palaipsniui išblunka ir jie tampa ištisai žali. Kai kurių tulpių rūšių (T. vvedenskyi, T. androma, T. carinata) lapai ypač egzotiški.
Lapai generatyvinio ūglio ašyje susiformuoja
Lapai generatyvinio ūglio ašyje susiformuoja anksčiau už žiedą ir svogūno ramybės metu jau šiek tiek paauga. Vegetacijos metu jie labiausiai auga nuo butonizacijos iki žydėjimo, kaupdami fotosintezės produktus ir naudodami motininio svogūno ir dirvos maisto medžiagas.
Tulpėms peržydėjus, lapų asimiliatus sunaudoja naujieji svogūnai, palaipsniui pasisavindami juose susikaupusius angliavandenius bei N, P, K, Mg, Zn, B, Cu, Mn. Nudžiūvusiuose lapuose pasilieka Ca, Na, Fe, Mo, Al.
Daugelis autorių nurodo, kad svogūnų derliui mažiau įtakos turi lapų paviršiaus plotas negu augalų vegetacijos trukmė. Nuskynus visus lapus prieš žydėjimą, svogūng derliaus masė tesudarė 20% tos masės, kuri išaugo esant visiems lapams, o nuskynus lapus po žydėjimo, derliaus masė buvo atitinkamai 50% mažesnė. Lapai greičiau nudžiūva, kai peržydėjus augalams trūksta drėgmės, būna vėjuoti arba labai šilti orai. Mūsų respublikoje didžiausios žalos jiems padaro botrytiozė. Greičiau nudžiūna ir labai tankiai pasodintų ar supuolusioje dirvoje augančių tulpių lapai.
Tulpės Žiedas
Tulpės žiedas ciklinis (ratiškas), sudarytas iš 2 apyžiedžio ratų (pirmasis ratas pakitę taurėlapiai) ir 2 kuokelių ratų, po 3 narius kiekviename rate bei mezginės, sudarytos iš 3 suaugusių vaislapių. Ziedas nukreiptas aukštyn, dažniausiai ant stiebo būna vienas, tačiau yra ir daugiažiedžių rūšių bei veislių. Tulpių žiedų forma labai įvairi, o dar ivairesnė spalva. Gamtinių rūšių vyrauja geltona ir raudona spalva arba jų deriniai, kultūrinių veislių yra labai daug spalvų ir atspalvių.
Žiedų spalvą lemia antocianų mišiniai. Pagrindiniai tulpių žiedų pigmentai yra pelargonidinas, cianidinas ir delfinidinas-gliukozidas, nuo kurių santykio priklauso žiedų spalva.
Info paimta iš: tulpės taip remtasi šiuo tekstu: https://pauliusc.lt/tulpes-generatyvinis-uglis-ir-dukteriniai-svogunai/