Valstybinis geodezinis tinklas ir jo sudarymo metodai

Geodeziniai tinklai skirstomi į horizontaliuosius ir aukščių. Fiksuotų Žemės paviršiuje taškų tinklas su žinomomis jų koordinatėmis ir altitudėmis vadinamas geodeziniu pagrindu. Tokie taškai vadinami geodeziniais.

Geodeziniai tinklai skirstomi dar į valstybinius, vietinius ir nuotraukos.

Valstybinis geodezinis tinklas yra svarbiausias visų mastelių topografinių nuotraukų geodezinis pagrindas, naudojamas dar sprendžiant inžinerinius techninius uždavinius, nustatant Žemės dydį, formą, tiriant Žemės plutos judesius ir kt.

Horizontalieji geodeziniai tinklai sudaromi trianguliacijos, trilateracijos arba poligonometrijos metodais, o aukščių geodeziniai tinklai — niveliacijos metodu.

Trianguliacijos metodu tinklas sudaromas iš susietų tarp savęs trikampių, matuojant visus trikampių kampus f3i, vienos (arba kelių) kraštinės ilgį s ir azimutą A (orientavimo kampą). Toks tinklas vadinamas trianguliacijos tinklu. Trikampių viršūnės, vadinamos trianguliacijos punktais, įtvirtinamos vietovėje. Pagal matavimų duomenis skaičiuojami kitų kraštinių ilgiai ir azimutai (arba direkciniai kampai). Turint vieno punkto koordinates, randamos ir likusių punktų koordinatės. Toks yra matavimų ir skaičiavimų galutinis tikslas.

Jeigu matuojami ne trikampių kampai RL, o trikampių kraštinės si, tai toks tinklas vadinamas trilateracijos tinklu. Zinant vie¬nos (arba kelių) kraštinės direkcinį kampą, skaičiuojami kitų kraštinių direkciniai kampai. Šių duomenų pakanka trilateracijos tinklo punktų koordinatėms apskaičiuoti, kai žinomos vieno punkto koordinatės.

Kartais matuojami tinklo trikampių kampai ir linijos. Tokiu būdu gaunamas kombinuotas geodezinis tinklas arba linijinis kampinis tinklas.

Poligonometrijos metodu suprojektuotas geodezinis tinklas pavaizduotas. Matuojamos linijos si ir kampai Poligonometrijos tikslas — nustatyti punktų koordinates. Orientavus tinklą pasaulio šalių atžvilgiu, žinant vieno punkto koordinates ir išmatuotų linijų bei kampų reikšmes, galima skaičiuoti kitų poligonometrijos punktų koordinates.

Horizontaliojo geodezinio pagrindo sudarymo metodas pasirenkamas pagal vietovės sąlygas ir ekonominius motyvus. Tinklo punktų koordinatės skaičiuojamos pagal vieningą 1942 m. koordinačių sistemą.

Pirmos klasės valstybinis trianguliacijos tinklas dar vadinamas astronominiu geodeziniu. Jis naudojamas atliekant mokslinius tyrimus, susijusius su Žemės formos ir dydžio nustatymu, skaičiuojant visoje Valstybės teritorijoje geodezinių punktų koordinates pagal vieningą koordinačių sistemą. Jis taip pat naudojamas kaip geodezinis pagrindas sudarant žemesnių klasių trianguliacijos tinklus. Pirmos klasės valstybinis trianguliacijos tinklas projektuojamas susietais 800-1 000 km perimetro poligonais. Juos sudaro 200 ir daugiau kilometrų ilgio trianguliacijos grandinės, išdėstytos išilgai meridianų ir paralelių. Šios grandinės sudarytos iš trikampių (panašių I lygiakraščius) su ne trumpesnėmis kaip 20 km ilgio kraštinėmis. Grandinės galuose matuojamos bazinės kraštinės ir nustatomi du Laplaso punktai, kuriuose matuojama astronominė platuma, ilguma ir linijos tarp punktų azimutas.

Antros klasės valstybinis trianguliacijos tinklas taip pat vadinamas astronominiu geodeziniu tinklu. Projektuojamas pirmos klasės poligonų viduje. Bazinės kraštinės matuojamos kas 25 trikampiai. Laplaso punktai išdėstomi maždaug poligonų viduryje.

Trečios ir ketvirtos klasių valstybiniai trianguliacijos tinklai sutankina 1os ir 2os klasių trianguliacijos tinklą.