Posts by tag
automobiliu supirkimas moletuose
Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų, tiksliai vykdo ne tik taisykles, bet ir visus nurodymus bei draudimus, nors jam, galbūt, ne visada tai reikalinga ir patogu. Beje, vairuotojai negali elgtis kaip išmano, nes taisyklės ir nurodymai būtini visiems vienodai, nepriklausomai nuo to, ar tai patinka, ar ne.
Garsiniai signalai
Vairuotojas turi įsidėmėti, kad garsiniu signalu galima signalizuoti tik įspėjant. Niekada nereikia garsiniu signalu ką nors šaukti iš namų, reikalauti, kad atidarytų vartus, arba raginti važiuoti automobilį, kurio vairuotojas nepastebėjo šviesoforo signalo pasikeitimo.
Kai tam tikrame kelio ruože arba gyvenvietėje garsiniai signalai yra draudžiami (apie tai sužinoma iš atitinkamo draudžiančiojo ženklo), vairuotojai turi ne tik susilaikyti nuo jų panaudojimo, bet ir būti atidesni bei atsargesni. Tačiau, susidarius kokiai nors netikėtai situacijai, pavyzdžiui, važiuojamojoje kelio dalyje netoli nuo automobilio pasirodžius neatsargiam pėsčiajam, įspėjantį garsinį signalą duoti ne tik galima, bet ir būtina. Šiuo atveju garsinis signalas būna vienintelė išgelbėjimo priemonė pėsčiajam, nes sustabdyti automobilį tokiame mažame atstume neįmanoma. Vadinasi, išimtiniais atvejais pažeisti bendrą draudimą būtina, kai siekiama išvengti nelaimės.
Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad garsinis signalas naudotinas perspėjimui, pavyzdžiui, prieš lenkiant kitą automobilį ne gyvenvietėje. Todėl nereikia lenkti nepasignalizavus ir tuo neįspėjus, nebent lenkiamojo automobilio vairuotojo veiksmai (priartėjimas prie dešiniojo kelio krašto, įjungtas dešinysis posūkio rodiklis) rodytų, kad jis žino mūsų ketinimą.
Taip pat įsidėmėtina, kad tamsoje garsiniu signalu nesinaudojama, o įspėjama, perjungiant šviesą.
Kaip įspėti, priklauso nuo to, ką ir kada įspėjame. Lenkiant automobilį, signalizuojama keliais ilgais signalais, o dviratininko arba pėsčiojo dėmesiui atkreipti pakanka trumpo signalo, duodamo iš pakankamo nuotolio nuo jų ir pakartotinio (visai trumpo), įjungiamo, priartėjus prie dviratininko arba pėsčiojo.
Mažalitražiai automobiliai sutverti miestui
Kad nieko neišgąsdintų, vairuotojas turi signalizuoti garsiniu signalu nelabai stipriai (ilgai) ir iš pakankamai toli. įspėti garsiniu signalu reikia laiku, kad įspėjamasis galėtų nueiti arba nuvažiuoti nuo kelio.
Nors, didėjant automobilių eismo intensyvumui, naudoti garsinį signalą tenka vis rečiau, bet jis visada naudotinas tokiose situacijose, kai įspėti būtina.
Automobilių supirkimas Vilniuje
Privalu žinoti, kad teisminio avarijos nagrinėjimo metu visada klausiama, ar teisingai kaltinamasis vairuotojas panaudojo garsinį signalą, kad įspėti katastrofos auką. Jeigu tokio įspėjimo nebuvo, laikoma, kad vairuotojas savo pareigos neatliko.
PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS
Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis
Be specializuotų automobilių-kranų šiandien neišsiverčia jokia statybos aikštelė, nė viena gamykla, parduotuvė ar aptarnavimo įstaiga. Šie automobiliai taupo laiką, išlaisvina daug darbo jėgos, ir, suprantama, didina darbo našumą.
Lvovo automobilių gamykla montuoja hidraulinius kranus ant sunkvežimių GAZ ir ZIL važiuoklių tarp kėbulo ir vairuotojo kabinos. Taip įrengtas kranas užima nedaug vietos. Panašūs sunkvežimiai-krautuvai gaminami kelių tipų. Vieni iš jų yra tokie, kurių pakrovimo įrenginiai užima nedaug vietos (tada nereikia keisti nei šasi konstrukcijos, nei pagrindinių automobilio mazgų komponuotės). Kiti turi įrengtus sudėtingus mechanizmus, kuriais galima nuleisti sunkvežimio kėbulą iki žemės paviršiaus, o po to vėl pakelti transportinę padėti. Tokiais automobiliais patogu vežioti į parduotuves ir visuomeninio maitinimo įstaigas maisto produktus ar kitas prekes. Daug specializuotų mašinų, galinčių pasikrauti ar išsikrauti krovinius, naudojama žemės ūkyje. Jomis vežiojamos trąšos, sėkla, gabenamas iš laukų derlius ir t. t.
Automobilinis kranas yra savaeigė kėlimo mašina, sumontuota ant automobilio šasi. Jis turi mechaninę, elektrinę arba hidraulinę pavarą, strėlę su, kabliu, kuris kartais pakeičiamas kaušu. Yra specialios gervės ir skrysčiai kilnoti strėlėms ar joms pailginti, keturios papildomos atramos automobilio stabilumui padidinti. Kranininko kabina, strėlė ir visi svarbiausi mechanizmai dažniausiai būna sumontuoti ant sukiojamos platformos. Mūsų šalyje serijomis gaminamų automobilinių kranų keliamoji galia nuo 2,5 iki 16 tonų, pagrindinės strėlės ilgis — 5,75-10 m. Galingų autokranų ji gali būti net iki 22 metrų.
Pramonės krovinių pervežimas automobiliais dažnai yra neatskiriama darbo proceso dalis. Tai ypač akivaizdu statyboje, kur labai svarbu, kad statybinės medžiagos, kroviniai ir konstrukcijos būtų pristatomi, kaip sakoma, „nuo durų iki durų”. Taigi automobilis-statybininkas yra būtina grandis tiesiogiai siejanti statybos pramonę su statybų aikštelėmis. Suprantama, „statybininko” profesija labiausiai tinka sunkvežimiams. Kad jie būtų tikri „profesionalai”, pirmiausia reikia pritaikyti kroviniams jų kėbulus. Kadangi statybiniais sunkvežimiais gabenamos įvairios medžiagos bei konstrukcijos, ir kėbulų esama labai įvairių: savivarčiai, puspriekabės-treileriai, specialios cisternos cementui, kėbulai su padėklais plytoms vežti ir t. t. Esama daug specialių automobilių, pritaikytų pervežti įvairiausių gabaritų plokštėms, sijoms, blokams, kolonoms, vamzdžiams, langų stiklams, bitumui, šiferiui ir pan. Pavyzdžiui, betonvežio kėbulas yra kaušo pavidalo, kartais būna su šilumine izoliacija arba šildomas. Kai kurie betonvežiai turi maišytuvą, jie gali pervežti betono mišinį arba sumaišyti jį pakeliui iš paimtų užpildų, cemento ir vandens.
ROTORINIO VARIKLIO IŠRADĖJAS INŽINIERIUS FELIKSAS VANKELIS
VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS
Nuovargis yra kur kas dažnesnė eismo nelaimių priežastis negu manoma. Nuvargus labai sumažėja automobilio vairavimo meistriškumas, ir vairuotojas pradeda klysti. Tikrinant vairuotojų judesių reakciją, pastebėta, kad jie klaidingai naudojosi valdymo prietaisais: iki darbo 12 proc kartų, po darbo 28% kartų.
Kartais eismo taisyklės pažeidžiamos ne dėl vairuotojo nerūpestingumo ar nedrausmingumo, o dėl nuovargio.
Nuvargus sumažėja jutimo organų jautrumas, dažniausiai pablogėja regėjimas naktį, raumenų-judinamasis pojūtis ir judesių koordinacija, atliekami nereikalingi judesiai, sumažėja dėmesio intensyvumas ir atsakomųjų judėjimo reakcijų greitis bei tikslumas. Nuvargus nebejaučiamas greitis, daromos nedidelės klaidos, vairuotojus labiau akina priešpriešinių automobilių žibintų šviesa.
Vairuotojo psichinę veiklą turi stimuliuoti iš išorės gaunama informacija. Yra optimalus informacinės apkrovos dydis. Kai informacijos per daug arba per mažai, vairuotojas greičiau nuvargsta.
Mieguistumas
Būdingas nuovargio požymis yra mieguistumas. Vairuotojo darbe mieguistumas, o kartais ir miegas, yra pats pavojingiausias nuovargio pasireiškimas. Pavyzdžiui, JAV statistikos duomenimis, 3,3% visų vairuotojų, kurie buvo eismo nelaimių su mirtina baigtimi dalyviai, nelaimės metu miegojo arba buvo nuvargę, o labiausiai perpildytose sankryžose vairuotojai taip pat miegojo arba buvo mieguisti (HHHAT’o duomenimis, kai kuriuose TSRS automobilių keliuose nuo 1,7 iki 2,4% eismo nelaimių įvyko dėl to, kad ilgose tiesiose kelio atkarpose vairuotojai užmigo). Daug greičiau vairuotojas užmiega naktį.
Vairuotojas yra mieguistas ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl kitokių priežasčių: eismo monotoniškumo, dėl ilgą laiką atliekamo darbo vienodumo, raumenų tonuso sumažėjimo, aukštos oro temperatūros kabinoje, daug prisivalgius. Tokioje būklėje pablogėja vairuotojo psichinės funkcijos ir susidaro vadinamoji „slopinimo būklė”, „atbukimas”, „kelio hipnozė”. Vairuojant automobilį, dažnai užmiegama ir atvertomis akimis. Pavargus vairuotoją apninka apatija, suglebimas, slopinimo būsena. Dėmesį užgožia, mintys, neturinčios nieko bendra su automobilio vairavimu. Lengvai gali susidaryti iliuzinis eismo aplinkybių vaizdas. Atbunka atsakomybės jausmas Daugelis patyrusių vairuotojų prisipažįsta, kad dirbdami tokią būklę patyrė ne vieną kartą.
Slopinimo būsena vairuojant automobilį galima dėl nervinio išsekimo ir nuovargio ilgai važiuojant, dėl varginančio darbo prieš reisą ir nepakankamai pailsėjus. Daugiau kaip 15proc eismo nelaimių, įvykstančiu tiesiose kelio atkarpose, priežasčių lieka neišaiškintos. Manoma, kad jos susijusios su vairuotoju psichikos slopinimo būsena.
Prof. V. Babkovo duomenimis, 25ame vienodo tiesaus kelio ruožo kilometre eismo nelaimių įvyksta du kartus daugia negu 3iame kilometre. Tai paaiškinama automobilio vairavimo monotoniškumu, kuris sumažina vairuotojo dėmesio intensyvumą.
Kovojimas su slopinimo būsena
Daug kartu buvo mėginta kovoti su slopinimo būsena, tačiau norimų rezultatų nepasiekta. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad Amerikos sunkvežimių vairuotojų vartojamos tabletės nuo mieguistumo ir nuovargio važiuojant didelius nuotolius gali pakenkti sveikatai.
Kovojant su eismo nelaimėmis dėl vairuotojų slopinimo būsenos, JAV, Australijoje, Prancūzijoje ir Japonijoje sukurti vadinamieji „budrumo prietaisai”, kurie, sumažėjus vairuotojo aktyvumui darbo metu (atsileidus rankų raumenims, staigiai sumažėjus vairuotojo judesių kiekiui, jam nereaguojant į specialius šviesos ir garsinius signalus), automatiškai išjungia uždegimo sistemą.
Kovos su vairuotojų slopinimo būsena tyrimų autoriai rekomenduoja vienodose kelio atkarpose kalbėtis su keleiviais (jeigu tai nesudaro pavojaus eismui), garsiai dainuoti, kramtyti džiovintus vai sius arba rūgščius saldainius. Patartina periodiškai įjungti radijo imtuvą, tačiau reikia vengti monotoniškos ir dėmesį blaškančios muzikos. Tokiu atveju labiausiai tinka linksma radijo programa arba lengvoji muzika.
Pagrindinė priemonė nuovargiui ir, slopinimo būklei išvengti yra, racionalus vairuotojo darbo ir poilsio režimas.
Kolegos teikia automobiliu supirkimas Vilniuje paslaugas kai automobiliai yra patyrę avarijas nuo nuovargio ir mieguistumo padarinių.
PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI