Vegetatyviškai besidauginančios frezijų veislės dažnai serga virusinėmis ir grybinėmis ligomis (fuzarioze, pilkuoju pelėsiu), tačiau, vartojant šiuo metu turimus sisteminius (vidinius) fungicidus (benlatą, fundasolą), grybinės ligos ne taip plinta ir augintojams padaro mažiau žalos.

Šiuo metu ūkiai nelabai suinteresuoti auginti frezijas, nes žiedų ir gumbasvogūnių kainos labai menkos.

Kad ši daugeliu atžvilgiu perspektyvi kultūra plačiau būtų auginama mūsų respublikoje, reikia pavesti vienam respublikos gėlininkystės ūkiui auginti sveikus, perspektyvių veislių gumbasvogūnius. Šiame ūkyje, darant veislių atranką, turėtų būti dauginama elitinė sodinamoji medžiaga ir ja aprūpinami kiti respublikos ūkiai. Čia turėtų būti atliekami moksliniai tyrimai, detaliau sprendžiami žydėjimo laiko programavimo, žiedų ir gumbasvogūnių derliaus didinimo klausimai. Matyt, čia būtų galima pradėti darbus meristeminės kultūros srityje — auginti virusais ir kitais patogeniniais mikroorganizmais neužsikrėtusius frezijų klonus.

Reikia organizuoti įvairias gėlininkų-agronomų kvalifikacijos kėlimo priemones bei skatinimo būdus už gerus rezultatus.

Frezijų augintojams reikia didesnio pasiruošimo dar ir todėl, kad tai labai jautrūs išorės sąlygoms augalai ir, nežinant optimalių auginimo sąlygų, žiedų derliaus galima visiškai negauti. Dėl šių subjektyvių priežasčių neigiamai būtų vertinamas šios kultūros rentabilumas ir susidomėjimas ja mažėtų.

Periodiškai reikia atnaujinti frezijų veisles, importuojant gumbasvogūnius iš užsienio.

Auginančius frezijas ūkius reikia aprūpinti efektyviausiais cheminiais preparatais kovai su grybinėmis ligomis.

Būtina nustatyti naujus žiedų standartus ir kainas pagal auginimo laikotarpius. Taip pat būtina pakeisti gumbasvogūnių kainas.

Remiantis įvairių frezijų veislių dekoratyvinių savybių ir žiedų produktyvumo analize, siūloma tokie žiedų standartai ir kainos įvairiems atgijimo laikotarpiams

Gamybininkai turi būti suinteresuoti auginti frezijas įvairiu metų laiku, ypač tada, kai gėlių trūksta. Mums žiedų labiausiai trūksta spalio—balandžio mėn., tačiau rudeni ir pirmaisiais žiemos mėnesiais frezijų žiedų suskinama dvigubai mažiau, negu pavasari, todėl ir žiedų kainas siūloma atitinkamai diferencijuoti.

Be to, to paties augalo žiedai dekoratyvumo atžvilgiu nelygiaverčiai. Šoniniai žiedynai dažnai būna menkesni. Tai susiję su augalo biologinėmis savybėmis. Gamybininkai turi auginti labai dekoratyvias veisles. Tačiau labai dažnai dekoratyviosios veislės yra nelabai produktyvios. Produktyviosios frezijų veislės paprastai esti smulkesniais žiedais, trumpesniais žiedynkočiais (Princess Marijke, Rosemunde, Orange Sun, Pimpernel). Tokių tetraploidinių veislių, kaip Apollo, Royal Gold, Tubergen Rosa, žiedai stambūs, žiedynkočiai ilgi, tačiau išauga nedaug. Prie neproduktyvių, tačiau labai dekoratyvių priskirtinos visos pilnavidurės veislės.

Frezijų žydėjimą galima programuoti mums reikiamu laiku. Ištisus metus šie augalai žydi Olandijoje ir Japonijoje. Mūsų respublikoje labiausiai žiedų trūksta spalio—balandžio ir birželio mėn., o frezijos gali paįvairinti skurdoką gėlių sortimentą šiuo metu.

Tai perspektyvi šiltnaminė gėlė, užimanti šiltnamių plotą neilgai ir išauginanti daug žiedų. Tinkamai auginamų frezijų vegetacija trunka apie 6 mėnesius, kai kasami gumbasvogūniai, ir 4 mėnesius, kai pašalinami tik ką peržydėję. Šiuo metu jau žinoma nemaža būdų, kaip ši periodą dar labiau sutrumpinti. Be to, frezijos sodinamos tankiai — apie 100 vnt/m2.

O kiek žiedų galima suskinti iš kvadratinio metro ploto? Įvairūs autoriai pateikia labai nevienodus duomenis. Olandijoje suskinama 100 žiedų

veislių), sodinant 80-140 gumbasvogūnių į 1 m2.

Wirnigas nurodo, kad, į 1 m2 pasodinus 200 gumbasvogūnių, galima suskinti 140 pirmos rūšies žiedų, pagal Meisneri — 300-400 žiedų, o pagal Ruprechtą — 200-300 žiedų. Šie duomenys smarkiai skiriasi, nes žiedų derlius labai priklauso nuo veislės ir auginimo meto. Augindami žiemą, mes suskindavome žiedų 2-3 kartus daugiau, negu rudenį. tai reikia atsižvelgti, planuojant žiedų derlių. Pavyzdžiui, rudens auginimo periodu galima planuoti 80-100 žiedų, o žiemos —200 žiedų iš kvadratinio metro. Bet kuriuo metu apie 50% žiedų galima realizuoti ekstra arba pirmos rūšies.

Kukulčanka nurodo, kad, auginant frezijas vieną periodą, pajamos už žiedus sudaro 50-60% metinių gvazdikų ir 40-50% metinių rožių pajamų. Tačiau per metus tame pačiame plote galima išauginti du frezijų derlius. Todėl Lenkijos Liaudies Respublikoje frezijos yra tokios pat rentabilios, kaip rožės ir gvazdikai.

Taigi, auginant frezijas, visus metus labai intensyviai galima išnaudoti šiltnamius. Vasarą frezijos auginamos dėželėse. Augalams nužydėjus, dėželes galima statyti po stelažais arba išnešti j kitas patalpas, o sausio mėn. ši plotą užsodinti nauja frezijo partija. Birželio mėn. nukasus frezijų gumbasvogūnius, šiltnamiuose galima sodinti chrizantemas, o joms nužydėjus, vėl frezijas. Po frezijų tinka sodinti gloksinijas. Jas sėkmingai galima auginti ir daržininkystės ūkiuose, sodinant rudenį daržovėmis neužimtuose šiltnamiuose.

Olandijoje (pagal G. Buysą) darbo sąnaudos 1000 m2 frezijų išauginti — 500-650 valandų. Daugiausia darbo valandų prireikia sodinimui, žiedų skynimui ir gumbasvogūnių iškasimui. Darbo sąnaudos sudaro apie 30% bendrų auginimo išlaidų.

Žymiai didesnių darbo sąnaudų reikia auginant frezijas iš sėklų. Pagal Halaną 100 m2 sėklinių frezijų prižiūrėti reikia 625 darbo valandų, iš jų: 200 valandų — augalams pikuoti, 200 dėželėms išnešioti į lauką ir rudenį atnešti į šiltnamį, 40-50 — augalams pririšti, 40 — žiedams skinti ir 70 gumbasvogūniams nukasti (K. Kukulčanka, 1974).

Šios kultūros auginimo trūkumai:

Negalima tiksliai numatyti frezijų žydėjimo laiko rudeni. Tuo pačiu metu pasodinti augalai vienais metais žydi lapkričio mėn., kitais gali žydėti tiktai sausio mėn. Tada esti nevienodas ir derlius. Žiedų augimą ir vystymąsi stabdo apsiniaukę orai.

Pilnavidurės frezijos — labai dekoratyvios gėlės. Jų žiedynai retesni, negu tuščiavidurių, ir žiedų juose mažiau, tačiau jie stambūs, gana gražios formos.

Pilnavidurių frezijų žieduose žiedlapiais virtę ir kuokeliai, ir vaislapėliai. Kai kada ant žiedlapių galima matyti šių organų rudimentus.

Frezijos ne visuomet būna vienodai pilnavidurės. Tai priklauso nuo temperatūros augimo metu. J. Baer ir Y. 0.Kho (1971) pateikė tokius duomenis. Auginant veislę Fantasy 10°C temperatūroje, 96% žiedų buvo visiškai pilnaviduriai, t. y. visi kuokeliai ir vaislapėliai būvo virtę žiedlapiais. Auginant tos pačios veislės augalus 20 °C temperatūroje, tik 1% žiedų buvo visiškai pilnaviduriai.

Taigi pilnavidures frezijas reikia auginti tiktai tuo metu, kai šiltnamiuose galima palaikyti žemą temperatūrą, t. y. nuo rudens iki pavasario. Aukštesnėje temperatūroje auginami pilnavidurių frezijų sėklojai.

Pilnavidurių frezijų veislių nedaug ir jų mažai auginama. Daugiausia jų auginama Olandijoje — užima, 2,50/0 bendro frezijų ploto.

Capri (1971). Labai vertinama derlinga veislė, nes išauga daug šoninių žiedynų. Žiedai žydrai violetiniai, tankiuose žiedynuose.

Corona (1965). Žiedai tamsiai geltoni. Žiedų derlius geras (1,8), žiedynkočiai tvirti.

Diana. Žiedai dideli, balti, panašūs į kamelijų žiedus. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Geras žiedų derlius gaunamas, auginant žiemą.

Fantasy (1962). Žiedai šviesiai gelsvi, labai gražios formos. Žiedynkotis tvirtas.

Red Diamond (sin. Vadttro) vienintelė pilnavidurė raudonžiedė veislė. Gerai žydi pavasari.

Romany (1962). Žiedai alyvinės spalvos, stambūs — iki 6 cm skersmens. Veislė labai derlinga (2,2). Į 1 m2 sodinama apie 100 gumbasvogūnių.

Ucllida. Stambiažiedė žydrais žiedais veislė.

White Romany. Baltažiedė veislė, Romany veislės spontaninis mutantas.

Capri, Red Diamond, Uchida ir White Romany veisles išvedė M. C. van Staaverenas, likusias — J, A, M. Goemans. 1 rn2 sodinama apie 80 gumbasvogūnių, išskyrus Corona, Fantasy, Romany ir White Romany veisles, kurių galima sodinti iki 100 gumbasvogūnių.

Frezijas auginti iš sėklų ekonomiškai neapsimoka, nes sėklinių frezijų apyvartos ir derliaus nuėmimo periodai būna ilgesni, tuo pačiu ir darbo sąnaudos didesnės, jų dekoratyvinė vertė menkesnė, negu dauginant gumbasvogūniais. Beveik visos naujausios frezijų veislės sterilios, sėklų nemezga. Senosios frezijų veislės.

Vargu ar yra kita skinta gėlė, kurios populiarumas ir auginimo apimtis per pastaruosius 20 metų būtų didėjęs taip greitai, kaip frezijų. Šiltnaminių gėlių asortimento analizė rodo, kad daugelyje Vakarų Europos šalių nuo 1960 m. frezijos pasidarė viena iš plačiausiai auginamų skintų gėlių. Tarybų Sąjungoje taip pat kasmet vis daugiau šių gėlių auginama. Frezijos augintinos šiais sumetimais.

Ši gėlė yra mėgstama dėl švelnaus ir labai malonaus žiedų kvapo, gražios žiedų ir žiedyno formos, įvairių ir labai gyvų žiedų spalvų. Žiedai ilgai nevysta pamerkti, galima juos pervežti.